E. prekyba: didžiausios apsipirkimo kliūtys ir lyderiaujantys prekių ženklai
Publikuota: 2023-06-02
Pandemija neišmokė lietuvių pirkti maisto internetu – daugiau nei pusė šalies gyventojų maisto internetu neužsisako. Vos 4,1% gyventojų tai daro dažnai, bent vieną kartą per savaitę.
Tyrimas rodo, kad gerokai dažniau taip perka jaunimas – daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų, priklausančių 18–24 metų grupei, maisto prekių internetu yra užsisakę ar daro tai nuolat, o 45 metų ir vyresnių asmenų kategorijoje maisto prekių internetu nėra užsisakę daugiau nei 70% respondentų, rodo rinkos tyrimų bendrovės „Shopper Quality Group“ iniciatyva 2023 m. pirmąjį ketvirtį atlikta Lietuvos gyventojų nuomonės apklausa.
Jos metu buvo apklausta 1.012 gyventojų, jų teirautasi apie maisto prekių užsakymą internetu ir elektroninio apsipirkimo įpročius (respondentų amžius – 18–74 metai, pasiskirstymas pagal miestus – reprezentatyvus, atspindintis Lietuvos gyventojų pasiskirstymą. Tyrimo paklaida 3,1%).
Apklausos metu paaiškėjo, kad daugiau nei pusė (62,7%) Lietuvos gyventojų maisto internetu neužsisako, bent kartą per pusmetį taip apsiperkantys teigė beveik 15% respondentų.
Perkant maistą internetu, dažniausiai yra pasirenkamas „Barboros“ prekių ženklas. Šioje e. parduotuvėje maisto produktus renkasi 65% respondentų, antroje vietoje – „Rimi.lt“, šį prekių ženklą maisto produktams užsakyti internetu renkasi 13,8% gyventojų, o 11% respondentų dažniausiai užsisako prekių per „LastMile“.
Kokios spragos
„Tyrimo metu paaiškėjo, kad 45,6% gyventojų dažniausiai susiduria su riboto pristatymo laiko pasirinkimo problema. Antra dažniausia priežastis, trukdanti rinktis apsipirkimą internetu, yra tai, jog pristatytos prekės būna praradusios išvaizdą, pavyzdžiui, sulamdytos pakuotės, apdžiūvę vaisiai ir pan. Šį kriterijų kaip pagrindinį nurodė 38,5% respondentų“, – priežastis, kurios stabdo nuo dažnesnio apsipirkimo internetu, vardina Neringa Kazlauskienė, „Shopper Quality Group“ valdybos narė.
36% Lietuvos gyventojų mano, kad prekių internetu užsisakyti neverta dėl ilgo pristatymo laiko, 27% neužsisako prekių dėl riboto pristatymo atstumo.
„Kaip ir vyresnio amžiaus grupei priklausantiems asmenims, prekių pristatymo aktualumas išauga ir labiau nutolusiose lokacijose gyvenantiems asmenims, todėl tai galėtų būti būtent ta auditorija, kuriai reikėtų paieškoti tinkamesnių sprendimų“, – pataria N. Kazlauskienė. Mažiau nei penktadalis prekių neužsisako dėl sunkumų atsiskaitant ar dėl nepatogaus prekių skirstymo į kategorijas interneto puslapyje.
„Giliau analizuojant kliūtis, su kuriomis susiduria Lietuvos gyventojai, norintys užsisakyti maisto prekių internetu, matyti, kad ribotas prekių pristatymo laiko pasirinkimas mažiausiai trukdo 18–24 metų amžiaus kategorijai, o ilgas pristatymo laikas – 45–54 metų amžiaus kategorijai“, – nurodo N. Kazlauskienė. Pasak jos, tyrimas rodo, kad būtent ta tikslinė auditorija, kuriai prekių pristatymas į namus galėtų būti kasdien naudojama paslauga, susiduria su daugiausia iššūkių.
„E. prekybininkams svarbu peržvelgti galimybes praplėsti savo klientų ratą, būtent plečiant pristatymo vietų pasirinkimą ir suteikiant galimybę laisviau rinktis pristatymo laiką“, – vertina situaciją N. Kazlauskienė.
Straipsnis: https://www.vz.lt/prekyba/2023/06/02/e-prekyba-maistu-kokios-didziausios-apsipirkimo-kliutys