Dirbtinis intelektas bei jo įrankiai vis laisviau įsilieja į žmonių kasdienybę keldami didelį susidomėjimą. ChatGPT – viena geriausiai žinomų dirbtinio intelekto programų, tapo pakankamai išvystyta bei populiaria kasdieniniam naudojimui. ChatGPT sparčiai populiarėjo vakaruose, tad įdomu apžvelgti ir šio įrankio pritaikomumą Lietuvos gyventojų tarpe.
Šiemet tarptautinė rinkos ir slapto pirkėjo tyrimų bendrovė Shopper Quality Group atliko reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą, siekdama išsiaiškinti dirbtinio intelekto įrankio ChatGPT populiarumą Lietuvoje bei nustatyti, kaip šio inovatyvaus įrankio naudojimas kinta priklausomai nuo gyventojų amžiaus ar pareigų bei kitų aspektų.
Atlikta apklausa parodė, kad net 6 iš 10 Lietuvos gyventojų nei karto nėra naudoję ChatGPT. Vos 1,5% Lietuvos gyventojų šį dirbtinio intelekto įrankį naudoja kasdien.
Tyrimo metu paaiškėjo, kad vyrai dirbtiniu intelektu linkę naudotis dažniau nei moterys – daugiau nei pusė (65%) apklaustųjų moterų ChatGPT nenaudojo nei kartą, tačiau analizuojant naudojančių atsakymus pastebima, kad moterys šį įrankį taiko kasdieniniuose klausimuose, t.y. asmeniniams poreikiams dažniau nei vyrai.
Apklausos apie ChatGPT metu pastebėta, kad asmeniniams poreikiams moterys programą taiko daugiau nei vyrai. Shopper Quality Group valdybos narė Neringa Kazlauskienė teigia, kad „moterys dažniau linkusios ieškoti pagalbos bei atsakymų, tai natūralu. Tyrimas taip pat rodo, kad darbo klausimais dirbtinį intelektą, konkrečiau – ChatGPT – tiek vyrai, tiek moterys naudoja tolygiai – darbo srityje šis įrankis aktualus apie 4 iš 10 programos Lietuvoje vartotojų.“ Įdomu tai, kad gauti duomenys rodo jog moksluose ChatGPT vyrai naudoja dvigubai dažniau nei moterys.
Nenuostabu, kad dirbtinio intelekto naudojimo dažnis tiesiogiai koreliuoja su gyventojų amžiumi – jaunesnių asmenų tarpe, nuo 18 metų amžiaus, šiuo įrankiu bent kartą naudojosi daugiau nei 70% Lietuvos gyventojų, o štai iš vyresnių nei 65 metų amžiaus asmenų Lietuvoje ChatGPT bent kartą naudojo vos 18%. N. Kazlauskienė teigia, kad „nors programa dar nėra itin populiari mūsų šalyje, tyrimo duomenys parodė, kad penktadalis vyresnio amžiaus Lietuvos gyventojų susipažįsta su inovacijomis ir jas išbando – tai puikus rodiklis gyventojų IT švietimo kontekste“. Vis dėl to, matoma, kad programa Lietuvoje nėra labai populiari, kasdien ją naudoja vos 6,3% 18-24 metų amžiaus asmenų.
Apklausos metu paaiškėjo ir tai, kad 4 iš 10 vadovaujamose pozicijose dirbančių asmenų ChatGPT naudoja bent kartą per mėnesį ar dažniau, o daugiau nei pusė jų – būtent darbo klausimais. „Lietuvos gyventojų nuomonės statistika rodo, kad didžiausia dalis nei karto nebandžiusių naudotis programa yra šiuo metu darbo neturintys asmenys. Taip galima daryti prielaidą, kad ChatGPT Lietuvoje populiaresnė ne laisvalaikio ar asmeniniais, o darbo bei mokslų klausimais,“ – teigia N. Kazlauskienė – „kadangi 100% apklaustųjų, patenkančių į studentų, naudojančių programą grupę, ją naudoja būtent mokslams.“
Taigi, iš Shopper Quality Group rinkos tyrimų bendrovės atliktos apklausos matoma, kad dirbtinis intelektas bei jo įrankių naudojimas šalyje dar nėra itin populiarus, jį noriai išbandė kiek mažiau nei pusė Lietuvos gyventojų, iš kurių neženkliai didesnę dalį sudaro vyrai. Mokslų srityje jie dirbtinio intelekto įrankį naudoja dvigubai dažniau nei moterys. Nors amžius tiesiogiai koreliuoja su programos naudojimo dažniu, net penktadalis vyresnių nei 65 metų amžiaus asmenys nors kartą programą yra bandę. Apklausa taip pat rodo, kad studentai, naudojantys programą, ją 100% naudoja būtent mokslams, o štai vadovaujamose pozicijose šį įrankį į pagalbą pasitelkia 4 iš 10 vadovų, iš kurių daugiau nei pusė – būtent darbe. Didesnio skirtumo apie programos populiarumą didmiesčiuose ar mažesniuose miestuose nepastebėta – ChatGPT populiarumas gan tolygiai pasiskirstęs Lietuvos miestuose bei regionuose.
Pilnas straipsnis: https://www.vz.lt/rinkodara/2024/06/23/chatgpt–ne-panaceja-taciau-tampa-pagalbininku-darbe-ir-moksluose
